G I E D R Ė

LEGENDA

 

Ant jūros kranto moteris stovėjo
Rausvais saulėlydžio plaukais...
Aplink erdvė kaip šauksmas – neaprėpiama,
It ją pasiekti neužteko rankų

Paskui nusirengė. Nuoga
Nubrido jūron.

Gilyn ji brido į žuvėdrų klyksmą,
Į vėjus, į žaibus ir erdvę.
Ji brido vis gilyn į jūrą,
Iš lėto jūra tapdama.

<...>

 

Marcelijus Martinaitis