" Nereikalingas mano lavonas, mano kraujas ant žvirgždo, tarp augalų, vidury šio linksmo parko. Sudūlėjęs kūnas taip pat būtų nereikalingas jį priglaudusioje žemėje, - pagaliau ir mano kaulai, nuvalyti, nugramdyti, švarūs ir gryni kaip dantys, irgi būtų nereikalingi: aš būčiau nereikalingas amžinybei."  J. P. Sartre